Terminų žodynas

A B C D E F G H I J K L M N O P R S T U V Z

Anglies likutis (carbon residue) – koksinė medžiaga, susidariusi po tepimo alyvos perlaikymo aukštoje temperatūroje. Daugelis mano, kad susidarančios anglies tipas turi didesnę reikšmę nei pats kiekis.

Angliavandeniliai (hydrocarbons) – tai vandenilio ir anglies junginiai, o naftos produktai yra tipiški jų pavyzdžiai. Iš naftos gaunamos bazinės alyvos apskritai grupuojamos į dvi dalis: naftenines, kurios turi didelį neprisotintų ciklinių molekulių dalį ir parafinines, kurios turi mažą neprisotintų ciklinių molekulių dalį.

Antioksidaciniai priedai, antioksidantai (anti-oxidants, oxidation inhibitors) - padidina alyvų atsparumą oksidacijai aukštoje temperatūroje. Antioksidantai stabdo pradinę alyvos molekulių oksidacijos stadiją ir tokiu būdu kurį laiką apsaugo nuo deguonies poveikio. Oksidaciją spartina aukšta temperatūra ir metalų, ypač vario ir dalinai geležies katalitinis poveikis. Alyvai oksiduojantis, susidaro dervingų ir rūgščių junginių. Daugelis antioksidantų kartu slopina ir koroziją, kuri faktiškai yra alyvos oksidacijos pasekmė, todėl antioksidaciniai priedai tuo pačiu yra dalinai ir antikoroziniai. Kai kurie priedai dar papildomai pasižymi dilimą bei pitingą mažinančiomis savybėmis.

Atsparumas emulsijos susidarymui (demulsibility) - alyvos ar tepalo gebėjimas atsiskirti nuo vandens.

Bazinės alyvos (base oils, base stocks) – arba bazinių alyvų mišinys yra sudėtinė tepimo alyvos ar tepalo dalis. Labai didelis ir įvairiausios paskirties prekinių alyvų, skysčių ir tepalų asortimentas gaminamas naudojant palygint nedidelį skaičių bazinių alyvų grupių, pridedant į jas priedų, kurie suteikia arba pagerina reikiamas eksploatacines savybes. Bazinių alyvų pagrindiniai skiriamieji rodikliai yra jų gamybos būdas, sudėtis ir klampa bei klampos priklausomybė nuo temperatūros, o taip pat savybės, nulemiančios panaudojimą. Todėl dažnai nurodoma ne bazinių alyvų atskiri kokybės rodikliai, bet paskirtis, išreiškianti visą reikalaujamų savybių kompleksą. Daugiausia bazinių alyvų yra naudojama automobilių variklių bei transmisijų ir pramoninių įrengimų alyvų gamyboje.

Detergentai (detergent) - plaunantieji priedai, neleidžiantys oksidacijos produktams prikibti prie detalių paviršiaus ir ten kauptis. Plaunantieji priedai dažniausiai būna alyvoje tirpūs sulfonatai, fosfonatai ir kt. Tai labai aktyvios paviršiaus medžiagos, naudojamos ne tik plaunantiesiems priedams, bet ir putojimą stabdančioms priemonėms, emulsijoms, dispergatoriams ir deemulgatoriams gaminti. Sulfonatiniai priedai neskatina alyvos oksidacijos ir yra efektyvūs rūgščių junginių neutralizatoriai. Priklausomai nuo alyvos paskirties, priedų koncentracija alyvoje būna 8--13%.

Dumblas (sludge) – bendrinis teršalų, susidarančių tepimo sistemoje ir ant tepimo alyvoje esančių dalių paviršių, pavadinimas. Jį sudaro kuro bei alyvos irimo produktų ir išorės teršalų dalelių junginiai. Dažniausiai jis formuojasi varikliui veikiant per žemoje temperatūroje.

Garų slėgis (vapor pressure) – nusako skysčio lakumą. Aukštesnis slėgis standartinėje bandymo temperatūroje parodo didesnį mėginio lakumą ir spartesnį garavimą.

Hidrodinaminis tepimas (hydrodynamic lubrication, , full-fluid-film lubrication) – tepimo tipas kai alyvoje, skiriančioje vienas kito atžvilgiu judančius slydimo paviršius, susidaro pompavimo efektas. Alyvos lipnumo dėka judantis paviršius įtraukia ją į aukšto slėgio zoną tarp paviršių, o alyvos klampumas riboja galimybę ją išspausti. Jei šiuo veiksmu sukuriamas slėgis yra pakankamas visiškai atskirti abu paviršius, sakoma, kad dominuoja hidrodinaminis arba pilnos skysčio plėvelės tepimas.

Hidrovalymas (hydro-treating) – procesas naudojamas sieros pašalinimui iš distiliuotų naftos produktų. Skystis aukštesnėje nei 400°C temperatūroje ir 130 atm. slėgyje, naudojant katalizatorių reaguoja su vandeniliu. Procesas pakeičia priemaišų ir neprisotintų angliavandenilių cheminę sudėtį.

Keturių rutuliukų tyrimų metodai (four-ball methods, four-ball tests) - dvi tuo pačiu principu atliekamos bandymo procedūros. Keturių rutuliukų dėvėjimo testas yra naudojamas nustatyti reliatyvias saugančias nuo dėvėjimosi tepimo medžiagos ypatybes, veikiant ribinėse tepimo sąlygose. Keturių rutuliukų ekstremalaus slėgio testas yra skirtas įvertinti veiksmingumą veikiant juos žymiai aukštesnių apkrovų dydžiais ir nustatant susivirinimo apkrovą.

Klampumas (viscosity) - alyvos pasipriešinimo tekėjimui arba kitaip jos vidinės trinties matas. Paprastai jis susijęs su laiku reikalingu standartiniam skysčio kiekiui pratekėti pro standartinio skerspjūvio vamzdelį tam tikroje temperatūroje. Klampumas priklauso nuo temperatūros, todėl temperatūrai krentant - ji didėja, o temperatūrai kylant - mažėja. Nuo alyvos klampumo priklauso mechanizmų trinties nuostoliai ir išdilimo mastas. Variklinių ir transmisinių alyvų vidutinė darbinė temperatūra artima 100 °C, todėl jų darbinis klampumas laikomas kinematiniu klampumu šioje temperatūroje. Hidraulinių ir industrinių alyvų bei techninių skysčių darbinis klampumas laikomas kinematiniu klampumu prie 40°C, nes tokia yra šių alyvų vidutinė darbinė temperatūra.

Klampos indeksas (viscosity index) - rodiklis alyvos klampumo priklausomybei nuo temperatūros įvertinti. Kuo klampos indeksas didesnis, tuo alyvos klampumas mažiau priklauso nuo temperatūros. Jis apskaičiuojamas naudojant dvi alyvos klampumo prie 100°C ir 40°C reikšmes.

Lakas (varnish) – nuosėdos, susidarančios dėl kuro ir alyvos oksidacijos ir polimerizacijos. Jos yra minkštesnės negu įprastas lakas ir dažniausiai padengia stūmoklį. Lakas pablogina stūmoklių aušinimą, sutrikdo žiedų paslankumą, padidina cilindrų išdilimą. Lako susidarymas daugiausia priklauso nuo alyvos termooksidacinio stabilumo ir plovimo savybių.

Lakumas (volatility) – skysčio savybė nusakanti jo garavimo charakteristiką. Labiau lakus skystis užverda žemesnėje temperatūroje ir greičiau garuos toje pačioje temperatūroje nei mažiau lakus. Naftos produktų lakumas gali būti įvertinamas atlikus pliūpsnio temperatūros, garų slėgio, distiliavimo ir garavimo lygio bandymus.

Oksidacija (oxidation) - mineralinės alyvos oksiduojasi reaguodamos su deguonimi aukštoje temperatūroje. Oksidacijos produktai - dervos, lakai ir nuodegos - užteršia detalių paviršių, o rūgštys sukelia guolių įdėklų koroziją. Be to, oksidacijos produktai pagreitina guminių sandarinimo detalių senėjimą. Oksidaciją spartina metalų katalitinis poveikis, deginiai.

Oksidacinis stabilumas (oxidation stability) – gerina naftos produktų naudojimo laiką. Kadangi daugelio tokių produktų tinkamumas viršyja metus, todėl stabilumo tyrimas vyksta pagreitintose sąlygose. Kaitinant uždarytą naftos produktą su suspaustu deguonimi, fiksuojamas slėgio kritimas per nustatytą laikotarpį arba laikas, reikalingas užsiduotam slėgio kritimui pasiekti.

PIiūpsnio temperatūra (flash point) - vadinama pati žemiausia temperatūra, kurioje kaitinamo naftos produkto ar kito degaus skysčio garai su aplinkos oru sudaro tokį mišinį, kad šis, priartinus prie jo atvirą ugnį, užsiliepsnoja ir vėl užgęsta. Tai gali būti matoma tiesiog kaip maža kibirkštis. Liepsna gęsta todėl, kad produkto garavimo greitis yra per mažas ir nesusidaro pakankamo degiojo mišinio kiekio, skirtingai nuo užsidegimo temperatūros, kurią pasiekus skystis dega pastoviai. Pliūpsnio temperatūra priklauso nuo naftos produktų frakcinės sudėties. Lengvesniųjų frakcijų naftos produktų pliūpsnio temperatūra būna žemesnė, o kuo ji žemesnė, tuo daugiau alyvos išgaruoja ir sudega variklyje. Pliūpsnio temperatūra gali būti nustatoma tiek uždarame, tiek atvirame inde.

Priedai (additive) - cheminės medžiagos, kurios dedamos į alyvas, degalus ar kt. naftos produktus jų kai kurioms savybėms pagerinti, ar suteikti naujas. Dažniausiai tai sintetiniai organiniai junginiai, polimerai ir kopolimerai su įvairiomis funkcinėmis grupėmis ir elementais: karboksiline, sulfonatine, fosfonatine grupe, S, P, N, Cl, Ca, Ba, Zn, Mg, Mo ir kiti. Priedai ištirpsta alyvoje ir lengvai pereina per valymo filtrus. Daugiausiai vartojami priedai: antikoroziniai, apsaugantys nuo rūdijimo, priešdiliminiai, priešstrigiminiai, antioksidantai, priešputiniai, plovimo, dispersantai, demulsikliai, lipnumo, stingimo temperatūros pažeminimo, klampos indekso gerinimo ir kt.

PriešdiIiminiai priedai (anti-wear additives/agents) – tokios medžiagos, kurios metalo-metalo kontakto vietoje, ant metalo paviršių, pakilus temperatūrai ir slėgiui, suformuoja plėvelę, kuri sumažina dėvėjimąsį.

Priešputiniai priedai (anti-foam agent, foam inhibitor). Alyvų putojimas sutrikdo normalų sistemų darbą: nepakankamai tepami trinties paviršiai, blogėja hidraulinių sistemų veikimas, alyva greičiau oksiduojasi. Putos susidaro, kai alyva intensyviai maišosi su oru. Kad neputotų, į alyvas įmaišoma priešputinių priedų, dažniausiai silikoninių alyvų - polialkilsiloksanų bei kai kurių polimerų. Silikoninės alyvos suardo stambių pūslelių sieneles, o polimerai - sumažina smulkių pūslelių kiekį. Priešputiniai priedai pasižymi ir kitomis savybėmis - sumažina alyvų išgaravimą, padidina termooksidacinį alyvų stabilumą, todėl mažiau susidaro dervų, lakų ir rūgščių, pagerina alyvos klampumines ir tepimo savybes.

Putojimas (foaming) - rodiklis, įvertinantis alyvos reakciją maišant su oru. Galinčios susidaryti putos, kurios pablogina alyvos plėvelės tepimo ir apsaugines savybes, paspartina jos oksidaciją, sumažina siurblių našumą, sustiprina kavitaciją. Putų susidarymas ir jų stabilumas priklauso nuo alyvos cheminės sudėties, klampos, paviršiaus įtempimo, priedų ir eksploatacijos sąlygų. Kuo aukštesnė temperatūra, mažesnis alyvos paviršiaus įtempimas ir tankis, tuo intensyviau susidaro putos, bet greičiau ir išnyksta, todėl apskritai putojimas būna mažesnis. Mažiau putoja ir mažesnės klampos alyva. Labiau linkusios putoti didesnės klampos alyvos, ypač žemesnėje temperatūroje ir turinčios drėgmės. Alyvos putojimą didina ir paviršiaus aktyvios medžiagos, pavyzdžiui, antioksidaciniai arba plaunantieji priedai. Putojimas apibūdinamas putų susidarymo intensyvumu ir putų stabilumu, kuris priklauso nuo purslų plėvelės stiprumo.

Ribinis tepimas (boundary lubrication) – efektyvi tepimo forma kai tarp besitrinančių paviršių nėra alyvos pertekliaus ir tuos paviršius teskiria ribinio storio alyvos plėvelė. Esant ribiniam tepimui, trinties jėga nepriklauso nuo alyvos klampos. Trinties dydis ir paviršių išdilimo mastas labiau priklauso nuo alyvoje esančių priedų, pvz. lipumo, priešdiliminių ar aukšto slėgio, formuojamos plėvelės tvirtumo nei nuo pačios alyvos plėvelės savybių.

Rūdijimo inhibitoriai (rust inhibitor) – cheminiai junginiai naudojami kaip priedai geležies, plieno ir jų lydinių paviršių apsaugai nuo rūdijimo, kurį gali sukelti vanduo ar produkto skilimo medžiagos. Vienų priedų veikimas pagrįstas apsauginės plėvelės formavimu metalo paviršiuje, kiti sugeria vandenį sudarydami vandens emulsiją alyvoje.

Savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra (autoignition temperature) - tai žemiausia temperatūra, kurioje kaitinami naftos produktai ar degūs skysčiai ore užsidega savaime. Dyzelinių degalų savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra mažai priklauso nuo frakcinės sudėties, bet tiesiogiai siejasi su degalų cetaniniu skaičiumi, kuriam didėjant ji mažėja.

Skiedimas (solvency) – galimybė maišytis tirpale sudarant fiziškai vienalytį mišinį. Skiedimo laipsnis priklauso skiedimo apimties ir nuo tirpalui suteikto šilumos kiekio.

Stingimo temperatūra (pour point) - rodiklis ribiniam naftos produktų takumui žemoje temperatūroje apibūdinti. Tai yra tokia 3°C aukštesnė temperatūra už tą, kurioje skystas naftos produktas tampa netakus. Iš jos sprendžiama apie naftos produktų išpilstymo, transportavimo ir naudojimo galimybes žiemą.

Šlyties apkrova (shear stress) – trinties jėgos, veikiančios vienam skysčio sluosniui slystant kito skysčio sluoksnio atžvilgiu, dydis. Įvertinama trinties jėgos dydžio ir trinties ploto tarp slystančių paviršių santykiu.

Tepalas (lubricant grease, grease) – tepimo produkto tipas sudarytas iš skysčio (tipiškai tepalo bazinės alyvos) sutirštinto medžiaga, kuri suteikia plastiškumą (tipiškai muilai). Jei klampumas yra viena iš svarbiausių tepalinės alyvos savybių, tai konsistencija yra viena iš svarbiausių tepalo savybių. Konsistencija nustatoma matuojant penetraciją, išreikštą milimetro dešimtadaliu, kai standartinis kūgis, veikiamas sunkio jėgos kontroliuojamose bandymo sąlygose, įsminga į tepalo pavyzdį.

Trintis (friction) – pasipriešinimas paviršiaus ar substancijos judėjimui dėl kontakto su kitu paviršiumi ar substancija. Slydimo trintis – tokia skysčio, skiriančio du kietus kūnus, trintis, kuri atsiranda tarp judančio skysčio molekulių. Abu trinties tipai gali būti imlūs galiai ir energijai, o slydimo trintis gali sukelti dilimą.

Užsidegimo temperatūra (fire point) - pati žemiausia temperatūra, kurioje kaitinamo naftos produkto ar kito degaus skysčio garai, priartinus prie jo atvirą ugnį, užsiliepsnoja ir dega pastoviai. Nuo pliūpsnio temperatūros pasiekti užsidegimo temperatūrą nereikalingas labai didelis karščio kiekis.